Įvaizdžio komunikacija

Atrodantis skambiai, bet, tuo pačiu - svarbus kainodaros elementas. Ypač vertingas, kai pasirodo, kad  reikia iš naujo pranešti apie pasikeitusį įvaizdį.

Juk dar pasitaiko, kai lietuvis varo ant lietuvio? Tada dar galva sopa - ką žmonės pagalvos?

Ilgai dvejoti neverta, nes organizacijos sėkmė, šiuo atveju, priklauso tik nuo to, kaip organizacija atrodo išorėje. Vidinė komunikacija čia parduodama atskiru punktu.. ;)

Beveik šimtmetį užtruko gėrimų kompanijai susivokti, kad jie pardavinėja ne gėrima, o ryškią jo išvaizdą. Gamintojo nuotr.

Nors „šūdo" į eterį lyg ir neleidžiame, bet jis, dažniausiai, išeina pats, todėl organizacijos grandžių sutartinumas kuopiant ir iš naujo formuojant įvaizdį, čia atrodo būtinas. Jis, neabejotinai, turi būti stiprus, galingas ir subordinuotai atremiantis vis naujus iššūkius - net vien tuos, apie kuriuos dar „žmonės pagalvos".

Paskaičiavus, kiek kainuoja pozicionavimas - išmokimas pasirodyti geriau nei „žmonės pagalvos" - konstatuotina, kad kompanijos reklaminis šūkis ir jo įsriegimas suinteresuotoms grupėms bei nuomonės lyderiams, tolesnis palaikymas būna dažnai pernelyg optimistinis ir taupus. Ypač tada, kai nelengva numatyti, kokios krizės komunikacijos prireiks ateityje.

Čia vertėtų suprasti, jog kiekvieną kartą, kai kam nors ką nors sopa, tai kažkam teks imtis aną slaugyti, operuoti bei nuolat rūpintis pacientu: keisti tvarsčius, statyti ant kojų ir iš naujo jį mokyti vaikščioti.

Skiepai nuo imuniteto čia irgi sunkiai pagelbės, nes nežinia, kur tyko pavojai. Dabar gal dar nesimato tokių patvarių ateities tendencijų, kur galėtume tvirtai pasakyti, kada tapsime sąmoningais, racionaliais ir kūrybingais vartotojais...

Grįžtant prie kainodaros pastebėtina, jog įvaizdžio komunikacija savaime esti dinaminė, kūrybinga ir brangiai kainuojanti - reaguojanti į pavojus reputacijai.

Be to būna, kad norime pasirodyti geriau nei yra, gražiau nei esame, pateisinti nevykusias, pigiais dažais nubjaurotas plaukų sruogas prieš klasiokių balių, bet suvokiame, jog žmonės žiūri ne į kažką abstraktaus, o, greičiausiai - į mūsų atvaizdį.