Kas ta vadyba? Vadybinimas, valdymas, ganymas - ydingas daiktavardinis veiksmažodis, tariamas oriai, su pasididžiavimu ir susireikšminimu. Jei kas nors vyksta blogai, tai dažnai būna kalta būtent vadyba.
Pasitelkę garsią frazę, pasvarstykime, kodėl vadybinis traukinys rieda tokiu greičiu, kokiu velkasi jo lėčiausias vagonas.
 |
| Kiniškos iliustracijos - iškalbingos, o ir jų požiūris į vadybą - savitas... |
Ko gero, aiškiau būtų, jei remsimės populiaria apribojimų teorija, sakančia, kad kiekvienoje procesų grandinėje esti lėčiausia grandis - apribojimas, stabdantis visą sistemą. Specialistai aiškina, kad ribojimai atsiranda dėl valdybos klaidų, kai kažkur neracionaliai pasiskirsto ištekliai, susikerta visokie priežastiniai - pasekminiai ryšiai. Dėl supuolusių negatyvių aplinkybių procesuose randasi skylių, vilkinimo, o dažnai ir veiklos imitavimo ar sabotažo!
Ne paslaptis, kad daugiausia tuščio buksavimo tebeaptinkama viešajame sektoriuje. Čia, ko gero, vyrauja nuostatos, jog gyvenimas ir taip sunkus, todėl sistemos neįmanoma pakeisti. Lietuvyje dar gajus samdinio ir paklusnaus baudžiauninko charakteris, veiklos imperatyvas, populiari viešoji nuostata.
Procesinis vėžys, kai daroma tik todėl, kad bus pareikalauta, net nesigilinant ar nesuvokiant etapo svarbos. Aišku, būna ir taip, kad tikslai atrodo kilnūs, o uždaviniai - beprasmiai. Tuomet kaltas viršininkas.
Vienam kolegai atradimu tapo suvokimas, kad jo genialių verslo idėjų plėtrą ilgokai stabdė būtent žmogiškasis faktorius. Susitelkęs ties žmogiškųjų santykių tvarumu, motyvacija, lojalumu ir komandine darna, jis galop sėkmingai debiutavo rinkoje ir tvirtai užsiėmė nišą.
Kai procesai vadybinami atsiribojus nuo asmeniškumų, kritika nukreipta į defektų šalinimą, tuomet atsiranda erdvė kūrybiškumui, kuriame pasireiškia pozityviosios žmogiškosios savybės, kurios papildo ir praturtina organizaciją.
Bet grįžkime prie viešojo sektoriaus, kuriame bujoja bobiškos apkalbos, komunistinę nomenklatūrą primenantis pasipūtimas, povandeninės srovės ir mistifikuotas „taip, kaip reikia". Net ir jaunimas greitai paskęsta susireikšminusių veltėdžių pelkėje, pritapdamas ir susitapatindamas, virsdamas biurokratiniais funkcionieriais.
Nors darbo visada bus per daug, kliuviniai rasis sistemiškai ir netikėtai, bet viešajame sektoriuje beveik nepamatysime, kurioje grandyje glūdi apribojimai. Juk valdiškas vadybos traukinys garsiai dunda, spėriai sukasi jo mechanizmai ir iki negalėjimo puškuoja resursais. Už valdišką atlyginimą, be to...
Kai ties kažkuriuo klerku vieną kartą fatališkai užstringa visos įstaigos darbas, tuomet pasimato, kokią svarbią ir reikšmingą sritį jis kuruoja, net jeigu jis tėra mygtuko paspaudėjo padėjėjo pavaduotojas.
Pritarkime mokslininkams, pagal kuriuos visus proceso ir progreso stabdžius galime drąsiai vadinti mudakais!
Mes pasisakome už tai, kad kuo daugiau procesų atliktų mašinos, o žmonės galėtų mėgautis nuoširdžiu ir betarpišku bendravimu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą